- alavinis
- alavi̇̀nis, alavi̇̀nė bdv. Alavi̇̀nė kulkà, taurė̃, žvaki̇̀dė.
.
.
alavinis — alavìnis, ė adj. (2) 1. iš alavo padarytas: Oniulės žiedelis sidabrinis, o Staselio žiedelis alavìnis Pls. Šovinys užtaisytas alavìnėm kulkomis Mrk. ║ alavu aptrauktas: Alavìnis popierius DŽ. 2. prk. sustingęs, negyvas (apie akis): Neparodė… … Dictionary of the Lithuanian Language